04 13:
Maks Frai "Žalobnaja kniga. Malenkij roman iz žizni nakchov" ("Graudulingoji knyga. Nedidelis romanas apie nakchų gyvenimą")
Sankt Peterburgas, Amfora, 2004, 414 p.
Žanras: mistinė fantastika, apžvelgė: Lina Kulikauskienė, ©
Jums liūdna. Pikta. Mintyse keikiate save ir pasaulį, o štai netoliese kažkoks tipas spokso į jus. Ir ne tik spokso. Šiuo metu, jis, pasirodo, gyvena jūsų gyvenimą. Kadangi jums jis nemielas. O štai nakchui - pats tas.
Tokią jau dovaną turi žmonės, vadinantys save nakchais - ne tik pajusti kitų žmonių nuotaikas ir mintis, bet, jei to panori - ir svetimą gyvenimą nugyventi. Per kelias sekundes. Ne, tas žmogus, kurio gyvenimą "pasiskolina" nakchas, niekur nedingsta. Tik nebejaučia gyvenimo skonio, mat šį lyg grietinėlę (mėgstamas nakchų palyginimas) "nulaižė" gyvenimų vagys. Nebekunkuliuoja aistromis, nesvaigsta iš džiaugsmo, nerauda iš liūdesio. Tiesiog pats sau pagalvoja: "Aš kenčiu" arba "Aš džiaugiuosi". Todėl nerašyta nakchų garbės taisyklė - "skolintis" gyvenimą tik iš to, kuris jį keikia. Juk tik geradarystė žmogui - ne taip aštriai savo skausmą išgyvens. O jei ir malonios emocijos bus šiek tiek priblėsę, anokia čia bėda. Tūkstantmečius egzistuojanti nakchų bendrija išmoko pateisinti savo gyvenimo būdą: juk žmonės vistiek nemoka vertinti visų gyvenimo spalvų, atspalvių ir prieskonių - tai alkoholiu juos užpila, tai narkotikais svaiginasi, tai dienų dienas leidžia bukai spoksodami į
televizorių...