ech, priminė man mano devilų kampeiną... reikės per RPG fiestą triachnut starinoj

Istorija apie snieguolę, septynis gnolius ir magic vorpal verpstę +5 gavosi visai fun, buvo ir kitų...
Bet praktiškai būvimas evil pasidaro nuobodžiu nes skirtingai nuo goodų (kuriems fun parūpina evilai) funų reikia rūpintis patiems
O vat čia tai nesutinku. Funu pačiam rūpintis tenka tada, kai meistras runs out of ideas ir/arba perveda žaidimą į character driven mode: žaidėjus tiesiog užknisa ieškoti patiems sau problemų ir žaidimas išsigimsta. That was the case ir su devilų campaign'u (sorry, kad ant jo užsiciklinam, bet tiesiog, imho, tai neblogas pavyzdys blogiukų kampeino, kuris nesusiveda į granatų mėtymą pilnose žmonių vietose just for phun). idėja buvo sekanti: grupė žaidė už devilus, kuriuos summonina burtininkai ar žyniai ir suteikinėjo šiems paslaugas, už kurias tie parduodavo savo sielas; bevykdydami misijas, jie supirkinėjo sielas ir iš kitų pakeliui pasitaikančių mortalų bei korruptino teisiuosius, be to, išsisukinėjo nuo konkuruojančių firmų (kitų pragarų agentų, demonų, paladinų ir angelų - aukščiau minėtieji gnoliai iš tiesų buvo hound archon'ai, todėl jiems slay'inti ir reikėjo kai ko rimčiau, nei peiliuko). Tol, kol žaidimas buvo scenario driven ir personažai gaudavo įdomių užsakymų, viskas buvo kaip ir ok; bet paskui, kai misijos pasidarė kur kas laisvesnės, žaidėjai pradėjo tiesiog nuobodžiauti ir daryti bileką. Tiesa, iki tarpusavio pjautynių kaip ir nedaėjo - ne ta chebra.