YRA SIEK TIEK SPOILERIU!
Na, va, pagaliau perskaiciau sia klasikine SF knyga.
(Trumpas treileris neskaiciusiems: ivyko branduolinis karas, po jo isgyvenusios minios naikino technika, knygas ir visa kita kultura; atgijusi krikscioniu baznycia bande issaugoti kiek galima daugiau knygu, o po to ir atkurti senoves zinias)
Ispudziai truputi priestaringi. Stilius puikus, skaityti malonumas, nedaug rasytoju sugeba rasyti tokia patrauklia kalba. Matosi, kad rasytojas gerai ismano krikscionybe ir sugeba pastebimai, bet neikiriai suristi romano siuzetines gijas su religinemis temomis. Idomios rasytojo mintys apie nuodemes ir atpilda uz jas.
Dabar gi trukumai. Asmeniskai man nepatinka romanai sudaryti is gabalu ir neturintys pagrindiniu heroju. "Kantata" (jei taip versime i lietuviu kalba) sudaro trys dalys, laike nutolusios viena nuo kitos kelis simtmecius jei ne daugiau. Heroju praktiskai nera net kiekvienoje is daliu, galbut neskaitant pirmosios. Tikslus mano girdetas komentaras, kad knygos herojus yra zmonija. Tai turbut pateisina fakta, kad kiti herojai epizodiski.
Trecioji knygos dalis patiko maziausiai. Joje prasideda gana grubus moralizavimas, kad zmonija nesimoko is klaidu. Be to islenda ir tradicinis krikscioniu fundamentalizmas: jie viska zino geriau nei kiti ir viska reikia daryti pagal ju isakymus...
"Kantata" viena is retu SF knygu, kurios nepaseno per 45 metus. Taip, tai klasika, verta papuosti fantasto knygu lentyna. Vertinciau kazkur 8/10.
Ne sventasis Raimondas
P.S. Noredamas sulaukti audringesnes diskusijos
, pasakysiu, kad, mano nuomone, 1961 Hugo kova tarp "Kantatos" ir Budrio "Selmio menulio" buvo aiskiai nelygi. "Kantata" - zymiai geresnis kurinys.
Login
FAQ
Search
