Konkursas grįžta!

Kiek pavėlavęs, labai atsiprašau, bet tiesiog užsimiršo

Taigi pirmos penkios citatos vėl Gedo, o likusios mano

Taisyklės nesikeičia. Hintai bus duodami antradienį.
1. Perpykusi pasakiau, kad esu princesė. Jis pasižiūrėjo į mano skarmalus (tiek tebuvo likę iš puošnių drabužių) ir prisistatė esąs princas, be to, labai turtingas, mat neseniai gavęs teisę į didžiulį palikimą, tik va, velionis miręs taip netikėtai, kad net nespėjęs pasakyti, kur paslėpęs visą auksą. (1)
2. Mes palinkstame prie šulinio ir žvelgiame žemyn. Iš vėsios gelmės į mus spokso šeši veidai.
Vienas po kito sveriamės žemyn, kol nebetenkame pusiausvyros ir vienas po kito krentame pro angą į vėsią tamsą, į šaltus vandenis. (2)
3. Nebuvo 1420 metais pasaulio pabaigos, nebuvo ir po metų, ir po dvejų, ir po trejų ir net po ketverių. Viskas tekėjo, sakyčiau, savo įprasta vaga: vyko karai, plito maras, siautėjo mors nigra, plito badas. Artimas žudė ir apvogdavo artimą, gviešėsi jo žmonos ir apskritai buvo jam vilku. (2)
4. Ir štai krito, dingo Erelis, suvirpėjo pilumai, nusviro – o į romėnų rikiuotę jau lekia baisi orda pasišiaušusi medinėmis ietimis. Trenkė ietys į ovalius skydus, pakilo į rudeninį dangų didžiulės kuokos...
5. Štai jei mes dabar įsirėžtume į priešais atlekiantį sunkvežimį..., – sulig šiais Alekso žodžiais vairuotojas skubiai dirstelėjo į kelią ir net palietė vairą, – tai tave suplotų į blyną. Pernelyg didelė perkrova. O aš greičiausiai išgyvenčiau. Ir net išlipčiau iš mašinos savo kojomis. (2)
6. Iš užpakalio dviem grandim gyvom
Rankas joms angys laikė, kirto strėnas,
O prieky galvos jų su uodegom
Vėl jungės. Netoliese šliužas vienas
Įgėlė pakaklėn kažkam ir jį
Suspaudė kilpine stangria it plienas. (2)
7. - Kas alui? - sušvokštė misteris ... //išimtas vardas//. - O gal tu nori prisipažinti, kad drįsai pats jo paragauti?
- Jis prarūgo!, - išstenėjo mažasis kaukas, - Visas sumautas kubilas - prarūgo! (2)
8. - Jūsų paties labui, Vade, tikiuosi, kad taip ir bus. Imperatorius nepakęs gaišaties naikinant prakeiktus Sukilėlius. O dabar slapta žinia, - paskutinė frazė buvo skirta Džerodui. - Sukilėlių laivynas susibūrė į didžiulę armadą. Štai ir ilgai likimo dovana - sutriuškinti juos vienu smūgiu. (2)
9. Visas matomas plotas buvo Mėnulio pavidalo jūros krantas, iškilęs iš po atslūgstančios tamsos, iš kurios styrėjo į saulės šviesą iškyšuliai ir bokšteliai. Manau, skaitytojas bus matęs Mėnulio piešinių arba fotografijų, ir dėl to neturiu piešti plačiau jo paviršiaus bruožų... (1)
10. - Haliucinacijos vargu ar būna masinės, - šyptelėjo Hiro Alveris, atspėjęs Surovcevo mintis. - Įvykį matė ne viena AmritaSaldrė. Netikėti nėra kaip. Tokias pat radiogramas gavo Filadelfijos, Tokijo ir Kanberos Okeanologijos institutai. (1)