tiesą sakant, rengėjai pasispendė spąstus su tokia tema. ir mums - skaitytojams - paspendė;/
bendras įspūdis - isteriškas. 'nuvyk nežinia kur, nuveik nežinia ką, ojoj, ką aš čia darau'. kalba prasta, tiek stiliumi, tiek gramatika (na dieve tu mano, negi taip sudėtinga paieškoti draugo su kompiuteriu, kur yra spelčekeris). apie siužetą negaliu nei ko pasakyti, nes niekuo ir neužsibaigia. na, kartais klausimas kūrinio gale geriau, nei kreivas atsakymas, bet visgi. apie subtilumą - tyliu labai atkakliai
hmmm, kas gerai... ai, nežinau, kiti tegu giria.
keletas perlų pasirinktinai:
"Mes sėdime kambary. Penkios kėdės ir penki krepšiai."
čia jie save taip įvardina?
"- Arba penkiais kvailiais, kurie sumanė išsičirsškinti elektromagnetiniame lauke ar kažkokiame panašiame dalyke…- prabila vėl kažkas manyje."
tai Svetimas kalba!
"Koridoriaus gale, prie storo plieno (ar kažko panašaus, aš tuo niekad nesidomėjau, bet jų storis ir automatinis valdymas man niekad nekėlė malonių pojūčių) durų laukia žmogus su panašiu į mūsų
kombenzonu"
durų storis nekėlė malonių pojūčių... ghrmz. ką jau bepridursi:]
"Kartais jaučiu, kad kojos nori pasukti atgal, bet negaliu…"
"Iš manęs neišėjo joks garsas"
tai vėlgi Svetimo pokštai;]
"jis nukrito nuo žirgo
ne mūsų laikais"
oxoxo
"Reikėjo mums čia grįžti anksčiau"
aha, puiki kelionių laiku logika.
"Lauke
krenta šaltas spalio lietus. Sunkūs lašai
krenta ant akmeninio kiemo grindinio"
čia jau viskas, kas tuo metu krito?;)