Ketvirtasis citatų konkursas prasideda. Taisyklės išlieka nepakitusios. Hintai bus duodami ketvirtadienį. Pirmos penkios citatos gedo
1. Žinai, tie, kuriuos veda godulys, valdžios troškimas, įžeista savimeilė, – tai dar pusė bėdos, jiems bent jau pasitaiko sąžinės graužatis. Bet nėra nieko baisiau nei šviesiaakis idealistas, nusprendęs padaryti žmoniją laiminga: toks visą pasaulį užlies krauju iki kelių ir nė nesusirauks. O labiausiai tokie vaikinai mėgsta posakį: „Yra dalykų svarbesnių, nei taika ir baisesnių nei karas. (1)
2. O kadangi kiekvienas lavonas buvo įsikišęs pirštą į burną ar laikė jį prie lūpų, supratau, kad visi tie žmonės atkako į šią liūdną vietą ir nusinuodijo Ledu Nr. 9. (2)
3. Kad ir tas pats raudonasis lotosas – paprasti žmonės jo neturi, daugelis apie jo egzistavimą težino iš pasakų. Netgi ne kiekvienas burtininkas ar daimė gali pasigirti jo turįs... O jei ir turi, vis tiek nesigiria. (3)
4. Viskas buvo taip: ankstų rytą aš įkritau į duobę nuo bombos. Žiūriu: Kalakutas. Sėdi, žinote, sau... (2)
5. Nors ir kokia būtų kūno padėtis, pražūtinga kilstelėti kairiąją ranką aukščiau peties lygio. Praėjus tam tikrą tašką pražūtinga dėvėti skafandrą, kurio oro tiekimo žarnelės kabo ant pečių.. Praėjus tam tikrą kitą tašką pražūtinga dėvėti tokį skafandrą, kurio rezervuarai tiekia orą tiesiog į vidų be jokių žarnelių. (3)
6. Per šitą baidykę klaikią
Ketveriopo burtažodžio reikia:
Salamandra, užsidek!
Tu, Undine, vingiuokis!
Silfe, žemėn prasmek!
Aitvare, darbuokis! (1)
7. Pabudęs vieną rytą iš neramaus miego, ... //išimtas vardas// pasijuto pavirtęs baisingu vabalu. jis gulėjo lovoje ant kietos kaip šarvas nugaros ir, mažumą kilstelėjęs galvą, matė savo išgaubtą rudą pilvą, suskaidytą suragėjusių lankų, pridengtą vos besilaikančios antklodės. Daugybė palyginti su visu kūnu pasigailėtinai plonų kojų bejėgiškai kirbėjo jam prieš akis. ( 8 )
8. - Retsykiais regiu senąjį gudruolį Katiniūkštį, žvelgiantį į mane iš krūmų ar medžio, ir kai jis žino, kad jį matau, visuomet šypsosi man, kaip geras bičiulis. Ar tu jį matei, Eisa?
- Kartais matau. Jis laipioja po medžius mano obelų sode.
- Visuomet tik veidas,- tarė Ezra,- tik besišypsantis veidas. Jei ir yra kūnas, tai neįžiūrimas. (2)
9. - Aš ... //išimtas vardas ir laivo pavadinimas// laivo viršininkas iš Amsterdamo; laivas grįžęs iš Batavijos, nuskendo su visais žmonėmis pagal tą uolos krantą; čia - mano karininkai, čia - mano keleiviai, o čia- mano drąsieji matrosai, prigėrę kartu su manimi. Kam iššaukei mus iš jūros gelmės? Kam tu sutrukdei mūsų ramybę? (2)
10. Trikampės Vado akys bemat užsivožė, bet kai prakalbo, jo balsas buvo ramus:
- Kaip jis nustatytas?
- Trisdešimties mylių spinduliu; šimtas šešiasdešimt svarų, plius minu penkiolika.