Forumas.Fantastika.lt

Gal atrodys kvaila, bet smalsumo skatinamas perskaiciau visus devynis puslapius ir noreciau sia tema atgaivinti.

1. shizzar'as teisus improvizacija butina geram meistrui.

2. Grindziamas zaidimas iprovizacija yra isskirtinai smagus ir GM ir PC smagus, kaip ir paruostas.

Mano nuomone, as pasiruosima matau, kaip kokia istorija. Kazkuris minejo (berods Nomad) , kad pasiruosi situm zmoniu xarakteristikas, biografijas... nesamone, tai nepasiruosimas, tai fanatikizmas. IMHO tai turetu buti pasakojimas, t.y. GM pasiruosia kaip ir apysaka istorija ir skiria PC'iukams koki nors vaidmeni toje istorijoje. Tada kaip ir jo pareigos reikalauja, priziuri kad tie nenueitu i sona, tai jam padaryti padeda improvizacija. Pvz db kuriu pasauli campaign'ui esu sukures kaip ir 6 kontinentus, kuriuose savi konfliktai savos istorijos. Taciau nekonkretinu, bet kai pc'iukai pasieks ta ar kita vieta siekdami ivykdyti uzduoti, man nereikes ilgai sukti galvos arba lauzti is pirsto, nes turesiu patikimus griaucius ir zinosiu kas kur.

Isvada paprasta: Improvizacija gerai, su pasiruosimu dar geresne

_________________
War... War never changes...

Niekada neruosiu scenarijaus ypatingai grieztai. Pora kartu bandziau meistrauti pagal jau sukurtus scenarijus kuriuose smulkei aprasyta kuriuo keliu pc turetu eiti ir ka sutikti. Rezutate budavo nefaina kai veikejai nenoredavo eiti reikiamu keliu arba pakreipia situacija nepalankiu scenarijaus eigai kampu. Man patinka kai zaidimo eigoje gimsta arba is paties zaidimo isplaukia geros mintis ir nusprendi, kad butu daug fainiau jei viskas vystytusi kitaip nei esi sugalvojes. Kai nesi visko kruosciai suplanaves tai netaip sunku to atsisakyti ir betkada scenariju gali pakreipti naujai atrasta, idomesne kryptimi.

Kitas dalykas, kai scenarijus yra labai grieztas, tai nebelieka laisves. GM nustates kelius kureis PC turi eiti ir GM darys viska, kad jie nuo ju nenuklystu, o tai jau PC teisiu suvarzymas

_________________
DVORF - JUST A LITTLLE CREATURE IN THIS BIG WORLD

Matyt, gerbiamasis nykstuk, manes nesupratai. As pasiruosima isivaizduoju sakau kaip apysaka kurio nors miesto, vietoves ir panasiai. Tarkim Jeremis ir Maiklas veda nelegalu kontrabandini versla, tuo tarpu meras iesko zmoniu kurie galetu tai padaryti, gretimam mieste, tie du turi uznugari tas vyksta tame mieste. Yra ir kitokiu istoriju susijusiu, tai yra pats scenarijus, o zaidejai tos apysakos dalis. Jie ta dalis apysakos, kuri itakoja kitas, keicia jas. GM turi zinoti kas kur ir nebutina jam zinoti statsu. Daznai improvizuoju, ypac statsus, juos improvizuoti geriausia. Tiesiog on the fly sugalvoji o po to tuos ir taikai. Anyway, kaip sakiau reikia ruosti tik istorija, o sugalvoti laisva istorija galima greitai, darbo reikia tik grazinant.

_________________
War... War never changes...

Na, jei nesugebi nepastebimai priversti žaidėjų elgtis taip, kaip tau reikia arba atvesti jų į norimą tikslą, kad ir kokį kelią jie pasirinktų – tai jau to paties sugebėjimo improvizuoti trūkumas
Mano kuklia nuomone improvizacijos meistriškumo viršūnė yra būtent improvizacija laikantis tam tikrų rėmų ir apribojimų, o ne visiškai laisvas klaidžiojimas plyname lauke

_________________
„Ne tik levas GM, bet ir kaip zmogus gajdys“ (c) gre

O tie remai ir apribojimai ir yra isankstinis pasiruosimas.
Tai gi vel iseina, kad tas ant to groja.

_________________
Kai aš mažas buvau, šile ožius ganiau.
Nieks manes nepažino, oželiu vadino...


Bungalo Art Gallery