Forumas.Fantastika.lt

Galiu pasakyt is zaidejo puses stai ka: man kur kas idomiau zaisti kai meistras buna apsisprendes is anksto del esminiu dalyku zaidime. Ir labai nemegstu, kai i klausima ka matau jis ima mikscioti ir vietoje kuprti situacija. Dazniausiai ji buna labai pavirsutiniska ir net nuspejama. Ne visiems duota gerai improvizuoti.

Oj, kam ta ironija ir cinizmas? Gerbkit vienas kitu nuomones, kiekvienas meistrauja taip kaip jam ir zaidejams patinka.

Man asmenishkai jokio skirtumo ar meistras ish anksto ruoshesi ar nesiruoshe, jeigu man zaisti idomu pagal jo imrpovizuota ar is anksto sugalvota scenariju.

_________________
... pievų filosofija

Nu, kaip – aš kažką panašaus dariau tik vieną kartą (ruošdamas scenarijų RPG fiestai), ir tai – apsiribojau vienu play-testing'u bei koregavimu po jo. Sutinku, tai naudinga, bet daugiau nei vieną play-testing'ą daryti overkill'as, IMHO. Visų pirma – reikia kas kartą naujos žaidėjų grupės. Antra – man jokio įdomumo penkioliktą kartą tą patį scenarijų meistrauti. Taigi, toks scenarijų kūrimas nuolat juos tobulinant ir tobulinant prasmingas tik ruošiant scenarijus spaudai. Na, bet tai tik mano nuomone, aišku

_________________
„Ne tik levas GM, bet ir kaip zmogus gajdys“ (c) gre

Vartojam, o kaipgi. Pats esi pas mane žaidęs bent viename playtestinge Apskritai, toks scenarijaus kūrimo būdas man priimtiniausias.

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I

Šiaip būtų visai įdomu daugiau sužinoti apie tokio iteratyvinio scenarijų kūrimo niuansus. Visų pirma – ar nenusibosta kartoti tą patį scenarijų? Ir kiek iteracijų paprastai darote nuo pirminės idėjos iki išbaigtos versijos?

Kai yra su žaidėjais? Kas kartą kitą grupę? Iš kur tiek žaidėjų paimti?

Kaip su ilgesniais žaidimais? Paprastai kuo ilgesnis campaign'as, tuo didesnė tendencija jam nukrypti nuo iš anksto suplanuotos siužetinės linijos, tokiu atveju visas iteratyvus tikslinimo, tobulinimo ir papildymo procesas darosi beprasmis, vietoje to, kad tobulinti pirminę siužeto liniją tiesiog kuriamos jos atšakos. Ar tokia metodika taikoma tik 1-2 sesijų žaidimams, ar žaidėjai tvirtai railroad'inami reikiama kryptimi?

_________________
„Ne tik levas GM, bet ir kaip zmogus gajdys“ (c) gre

Naswerz to questionz
Viskas kas pateikta žemiau - kaip tai darau aš, visiškai nereiškia, kad šis metodas teisingas. Tiesiog man taip patinka.
Nope.
Hm, tikrai nėra standartinės kvotos. Šiai dienai turiu 6 scenarijus, kuriuos meistravau po 2-3 kartus (gyvai ir/arba online), ir 3 scenarijai, kuriuos meistravau virš 4+ kartų
Na žinoma, kiekvienąsyk žaidžia naujos grupės (aiman, mano Viktoro Beriozkino nužudymo bylą, ko gero, jau žaidė pusė Lietuvos roleplayerių). Iš kur? Interneto platybės, o ir fiestos padeda. Pirmaisiais bandomaisiais triušiais tampa mano pastovioji chebra - dėl ko kartais skundžiasi, atseit meistrauju jiems pusfabrikačius.
Ne, kampeinai - tai serialai, juos atžaidinėti antrą kartą tikrai neįdomu. Kampeinas elementariai negali turėti tvirtos siužetinės linijos.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

Nenusibosta. Atvirkščiai, labai įdomu stebėti, kaip skirtingi žmonės žaidžia tą patį scenarijų - vis tiek pirminis settingas būna toks pat ar labai panašus, skiriasi vėlesnės detalės. "Išbaigtos versijos", kaipo tokios, nėra. Visada galima tobulinti ( OK, sakoma tobulybė ne tada, kai nėra ką pridėti, o tada, kai nėra ką atimti. Tačiau RPG visada galima dar kažką atimti, pvz sušaudyti dar vieną PC ). Maždaug po dviejų playtestingų scenarijų galiu ramia sąžine meistrauti išrankiausiai publikai.
Na taip, tiems patiems užp. (atsibos) tris kart žaisti tą patį scenarijų. Aš asmeniškai playtestingus pasidarau su draugais, porą syk fiestose, na ir LNK forumas pasitarnauja už poligoną Su jo userių kiekiais nėra problemos bet kiek kartų prameistrauti tą patį scenarijų vis kitai penkiolikos žmonių grupei.


Na ką tu, kokie gi gali būti railroadinimai. Žaidėjai visada daro absoliučiai ką nori Taip, campaignu tokiu būdu atidirbinėti nėra prasmės ir poreikio, be to, paskutinįsykį ne vienos nakties žaidimą meistravau gal prieš kokius 5 metus.

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I

O scenarijus tobulinamas ir po 4-5 meistravimo ar tik po pirmų kelių? (Savaime suprantama, meistraujant iškyla nenumatytos situacijos, kurias tenka apmąstyti, bet ar po geimo dar ką nors tobulini, užrašai, jei scenarijus yra užrašytas arba, jei scenarijus saugomas galvoje – apgalvoji: „Aha, čia žaidėjai pagavo mane nepasiruošusi, o šitas nereikšmingas NPC juos labai sudomino, reikėtų praplėsti šitas vietas“?)

_________________
„Ne tik levas GM, bet ir kaip zmogus gajdys“ (c) gre

A man isvis atrodo, kad pastatymas improvizacijos vs. ruosimasis nelabai pointo turi. Nuo GM' kaip zmogaus priklauso. Net geriausias GM'as imrovizatorius turi kazka turet kisenej, kad nereiketu krapstyt nuo lubu kazkokio veiksmo. Bent jau tarpe tarp sesiju tai gi galima perzvelgt tai kas ivyko ir pasiruost 2-3 alternatyvius kelius storylainui. O jei yra taip, kad su improvizacija nuo prigimimo hujovai, tai tada ruost reikia kiek galima daugiau. Dar pries prasidedant setingui.
Karoce, reikia ir to ir ano. Ka daugiau sugebi tuom ir remiesi.
Man pvz. improvizacija yra rakstis subinej, bo gimiau flegma, tai toks ir liksiu. Nepasiruosiu sesijai ir jau gaidys. Bet kuo daugiau iskrapstytas world'as tuo maziau to bijau, bo kad ir ka geimeris darytu zinau ka sutiks rytuose, ka valgys pietuose, kokia boba galima rast siaurej ir, kad kazko dar ner vakaruose, bet tuoj bus, bo atplaukia didelis botas su niekaip su esamu setingu nesusijusia hebra. Jauciuos ramus.
Ir man do lampecki, kad geimeriai neaptiks anei 10% visu tu i world'a susodintu grybu, bo pasibaigus setingui rezerve tebebus visas pasaulis, kuriam nereikia net timeline adjustment'o daryt, kad galeciau drasiai pasakyt turiu setinga, ar yra norinciu zaist?

_________________
Kai aš mažas buvau, šile ožius ganiau.
Nieks manes nepažino, oželiu vadino...


Bungalo Art Gallery

Visa improvizavimo esme ir yra tame, kad nieko negalvoji ir nesiruosi, pvz man pasiruosti meistravimui uztenka 3s. Tarkim sedziu vakare namie, ziuriu koki filma (pvz "narsioji sirdis"), nu ir sugalvoju, kad reiks pameistrauti sekanti karta viduramzius. Kai susirenkam, as tai prisimenu ir sakau: "1288m, veiksmas skotijoje, galite visi buti anglais, skotais arba airiais, tiek ir tiek tasku, tokie ir tokie apribojimai". Ir viskas toliau vyksta improvizacija absoliuti. Tuo pasiekiamas toks efektas, kad mano zaidejai zaizdami gali buti 100% uztikrinti, kad niekas, nei joks NPC, nei PC nezino kuo viskas baigsis ir kur pasuks siuzetas (kaip ir realiame gyvenime yra).

_________________
"The Nazgul they were; the Ringwraiths, the Enemy's most terrible servants; darkness went with them and they cried with the voices of death."