|
//virejo vele skraidziojo po laiva, karts nuo karto uzsukdama paziureti kas ka veikia. Labai netriuksmavo - jau spejo apsiprasti su nauju pavidalu. Dar sustodavo paziureti kaip vyrai persirengineja ar seip ka galingo veikia (tenkino senus iprocius). Galiausiai pabodo ir tai. Nuskrido i virtuve, kur net mires jautesi jaukiausiai, prisedo salia virykles ir atsiduso.
"och, malheur - vargeli, kas dabar daryti?" issiblaskes issitrauke zolytes suktine (nepagalvojo, kad ji netikra kaip ir jis pats) uztrauke dumelio ir palaimingai uzvertes akis i lubas atsipalaidavo. Bene pirma karta nuo pat mirties momento. Pabande permastyti tai kas ivyko. Prisimine, kaip linksminosi kartu su jaunuoju junga Maumazu, po to grizo i savo kajute, net nenusirenges virto i gulta ir uzparpe - negalejo zinoti, kad vampyrai jautrus knarkimui, o jei ir butu zinojes, tai niekas nesikeistu, juk nesitikejo, kad laive bus sitkiu padaru. Kadaise dede Zorzas vakarais pasakodavo siaubo istorijas apie kraujasiubes bestijas, bet nesake, kad jie dar gali buti laisvu paziuru. Taigi, miegojo sau saunusis virejas, nuogus kulturistus sapnuodamas, kai netiketai buvo pazadintas stipriu ranku, kurios prispaude ji prie gulto. Is pradziu baisu buvo ir jis supanikavo. Bet pajutes glamone, kai iskrypelis vampyras ne tik kraujo istroskes "leido savo tamsiai prigimciai pasireiksti", nurimo ir pats. Pradejo megautis. Stai taip jie abu - auka ir zudikas - vienos nakties meiluziai ir ejo palaimingo finalo link. Deja nevienodai abiem ji baigesi, pasieke kalno virsune "alpinistai" pasiziurejo vienas i kita, dar prakaituoti abu ir.. ryte pabudo virejas jau negyvu. Dar sunkiai suvokdamas, kas vyksta bande aplankyti virtuve, pasakyti labas jungai Maumazui - slapcia paglamoneti, kai niekas nemate, bet ranka tuomet kiaurai perejo Maumazo kuna. Sutrikes virejas tada dar netikejo tuom kas kitiem jau buvo aisku. Sokas, afekto busena - paklaikes skrajojo po laiva, kol galiausiai susivokes bande savo galimybes - pabendrauti i kitus pasiziureti, kas ka veikia. Isitikino, kad nieko naujo po saule nera ir kad iskisus galva kiaurai siena viska aiskiau ir daugiau visko matyti, nei pro rakto skylute snipinejant. Depresijon dar nepuole - neleido optimistiska prigimtis ir pakeles akis i dangu melde dievo, kad sekancia nakti dar ka nuzudytu - liudna vienam astraline zolyte rukyti, kompanijos reikia.
|