|
///nedidelis pataisymas: Barakudas guli užverstas stalo, jis negalėjo taip greitai atsistoti; na, bet tai nėra labai svarbu///
Stiopa nė nemanė atslūgti. Jo akyse aiškiai atsispindėjo girtas įsiūtis. Tamyras jau pradėjo planuoti antrą skylę tarp šonkaulių...
Pasigirdo sausas trakštelėjimas, ore pasklido svylančių plaukų kvapas (hm, tik dabar, nors Grintono plaukai jau degė kurį laiką). "Dvorfas" sušnypštė ir išmetė peilį, suėmė kaire ranka dešinę ir susirietė dvilinkas. Virš Grintono galvos iš niekur susirinko lietaus debesis, nugriaudėjo miniatiūrinis graustinis ir prapliupo miniatiūrinė liūtis, užgesindama gaisrą jo šukuosenoje. Keista, bet po to neliko nei ugnies, nei vandens ženklų. Apverstasis stalas atsistojo į vietą, padavėjos išmestos lėkštės pakilo ir atskriejo ant jo. Lėkštėse garavo ir gardžiai kvepėjo keistos mėsos - banginienos, jei tikėsime meniu, - kepsnys.
Voverė atsisakė kėslų intymiau susipažinti su Frydrichu, tik jai žinomu būdu apsisuko gana aptemptoje klešnėje ir išsprūdo laukan. Kaip į drevę įsiropštęs Tamyro užantin, žvėrelis susisuko ten, davęs visiems suprasti, kad eina miegoti.
Frydrichas gana nebajoriškai keikdamasis kėlėsi iš po stalo. Jis tik paskutinę akimirką pastebėjo išlietą ant grindų rašalą (taip, Grintono kanceliariniai reikmenys vėl neatlaikė viduramžiškos vakarienės išbandymų) ir spėjo jo išvengti.
Barakudas stojosi su šelmiška šypsena veide, jis lengvai nusipurtė drabužius ir jau pradėjo sakyti savo pažįstamam kažką šmaikštaus, bet staiga atsisakė šio ketinimo. Jis taip pat atsisakė ketinimo judėti, kvėpuoti ir judinti akis.
Juodasis paukštis nustojo sukti ratus, šovė į viršų ir išnyko kažkur tarp lubų sijų.
Visa taverna nuščiuvo. Lėbautojai atidėję į šoną savo išgėrimą laukė, kas toliau bus.
- Ponai, - pasigirdo iš už baro sausas smuklininko balsas, - matau, kad čia turime nedidelį nesusipratimą. Ši smuklė ne be reikalo vadinasi "Fazlvago užuovėja". Visų šios smuklės svečių saugumą garantuoju aš, - Fazlvagas nusilenkė. - Man visiškai neįdomu, dėl ko kilo ginčas. Man visiškai neįdomu, kokie motyvai sukėlė destrukciją mano užeigoje. Tai prieštarauja įstaigos taisyklėms, ir aš su tuo nesitaikysiu. Pone Rastorgujevai, aš nutraukiu mūsų su jumis susitarimą, jums teks nakvoti laive. Pone Barakudai, jūs jau galite pradėti kvėpuoti. Skanaus, ponai, jūsų laukia banginio kepsnys, jis visai nusisekė, rekomenduoju.
Įtampa smuklėje akimirksniu atslūgo, piratai, gavę temą blevyzgoms, vėl įsikibo bokalų rankenų. Stiopa, vis dar susiėmęs už rankos, išsitiesė, pasiėmė nuriedėjusį šalmą, ir, pakeliui link durų, netyčia praėjo pro pat Tamyrą.
- Mes dar susitiksime, orkažmogi. Ir šįkart tas estalų šunmagis tavęs neišgelbės.
Stiopa neatsigręždamas išeina pro duris.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
|