Aš apskritai nesuprantu jokių predefined 'random' dalykų prasmės. Kažkaip tik pradėjęs meistraut (karmagius, long ago) irgi naudodavausi tom nesąmonėm, tačiau su laiku pastebėjau, kad užtenka ir savo galvos. Negi taip sunku playeriams pasakyt: ok, iš krūmų iššoko trys orkai (žiauriai originalus encounteris) arba 'sutikot tris pirklius iš kitos planetos' (TL 3), prieš tai nemetus jokių kauliukų? O tragiškiausia (IMHO) kai GM, norėdamas nuspręst <kažką> meta daisus atvirai ir dar prieš tai playeriams pasako, kokiu atveju kas (ne)atsitiks. Taip visiškai sugriaunamas GM autoritetas, jo 'Žino viską šiame pasaulyje, nes pats jį sukūrė' įvaizdis. Esu matęs žaidimų, kur GM pasakius 'OK, jį sunervina tokia jūsų diplomatija ir jis jus užpuola' playeris atrėžia: mesk daisus, o gal nepuola? GM meta daisus, 'a, nu jo, nepuola'. Arba, playeris: GM, pramesk daisus, gal encounterinom kokį lobį. GM prameta. Verkt norisi.
p.s. (mano (būsimi) playeriai, čia neskaitykit) - teisingumo vardan, kad neatrodytų railroadas (nu nes aš niekad nerailroadinu), kartais irgi atlieku slaptus dice metimus. Kartais metu 3 d6, kartais 2, o kartais 1. Kartais metu du daisus ir trintuką. Trintukas nelabai gerai, nes nebarška, ir playeriai kartais pastebi. O metimų rezultatai, kam jie rūpi... Dar labai veža situacijos like this: einat, einat pliku lauku, ir pasimato tankūs krūmai. O juose.. (secret dice rollas).... meskit pastabumą... aha.. dabar tu... ok.. ok, krūmuose nieko nematot. Tokios situacijos l. gerai atskleidžia playerių roleplayingo gabumus: kiekvienas naujokas bus šventai įsitikinęs, kad krūmuose pasala, ir elgsis atsargiau, nei būtų iš tiesų kažką pamatęs. Tuo tarpu geras žaidėjas, jei ir bus atsargus, tai tik adekvačiose ribose.
Tiek tad apie tokio tipo dice rollus
