|
Į palapinę įeina laisvais rūbais apsirėdęs gana aukštas vyriškis raudonų plaukų kupeta, didelėmis akimis ir su veido išraiška "aš net musės nenuskriausiu, nebent patys į burną sukišite". Jo judesiai koordinuoti, plaštakų nesimato po ilgomis rankovėmis. Prie šono jis segi durklą, ant liemenės krūtinės - Imperijos herbas. Guviai apsidairo, plačiai nusišypso ir prabyla. Tembras - malonus baritonas.
- Tai jau pradėjote veikti? - kreipiasi į esančius. - O kas oficialaus sinjoro Smergo atstovo palauks? Manau, šįsyk saviveiklai ne vieta. Supakuotą bekrauję įpėdinę gabenti viduryje ant arklio per miestą? Manau, kad tai gero neatneš. Įduosite sinjorą - ne tik patys, bet ir jūsų giminė iki 5 grandies bus ant kuolų susodinta... Sprukimas šįsyk... Ne pats tinkamiausias sprendimas. - šypsosi.
- Šlovingosios imperijos kary? Mes, rodos, nesusitikome, - ištiesia ranką. - Esu sinjoro Smergo adjutantas Barakudas. Matau, tamsta esate stiprus vaikinas. Tikiuosi, galiu tikėtis jūsų pagalbos šitame purviname reikale?
- Brangūs ponai, metas prie darbo. Raštininke, maloniai prašyčiau išeiti iš palapinės ir sekti padėtį. Pasikvieskite ką nors į pagalbą iš kitų - į palapinę negali niekas įeiti. Galite minėti kokias norite, nors ir intymias priežastis. Ponas adjutante, skaute - metas padirbėti. Jūsų ponas padarė problemų, Jums ir man jas išspręsti. Manau, poros sieksnių gilyn pakaks. Padėkite man patraukti į šoną kilimus ir kuo skubiau išrausiame duobę. Kol palapinė bus nuimta prabėgs daug laiko, be to, panaudosime ir kai kurias maskavimo iliuzijas. Pirmyn, ponai! Imperija mūsų nepamirš!
_________________ ...ir tikėti elektra, užmiršę, kad patys kažką sugebėjome (BG)
|