Forumas.Fantastika.lt
https://fantastika.lt/forumas/

Kada skrisim į "Gliese 581 c" ?
https://fantastika.lt/forumas/viewtopic.php?t=4262		 Page 1 of 4
Author:  Akela [ 2007-05-18 3:05 ]
Post subject:  Kada skrisim į "Gliese 581 c" ?
Per pastaruosius deshimtmechius astronomai aptiko apie 220 planetu, bet deja, visose jose klimatas ne koks - tai per karshta, tai per shalta...
Ir shtai pagaliau ji - suksi sau apie raudonaja nykshtuke "Gliese 581" (tarti "glyze" - pagal vokiechiu astronoma, kuris sudare artimuju zhvaigzhdzhiu kataloga) Svarstykliu zhvaigzhdyne - panashiausia i Zheme ish visu surastuju. Pavadino planeta "Gliese 581 c". Iki jos - 20,5 shviesmechio (194 trilijonai km. )
[ img ]
Apie planeta:
1."Glyzute" penkis kart masyvesne uz Zheme.
2.Jos skersmuo pusantro karto didesnis uzh zhemes, sunkio jega pavirshiuje - apie ~1,6 g (jei ten ishgyventum, gryzhtum uzhsikachialines) :wink:
3.Temperatura - nuo 0 iki 40 C (apytiksliai, nes dar nezhinoma, kiek tai "koreguos" atmosfera).
4.Planetos metai lygus 13 musu planetos dienu (kam lygi diena ir ar ji ish viso yra - nezhinoma dar).
5."Glyzute" shildanti saule 3 kart mazhesne uzh musu saule ir shviechia 50 kartu silpniau, bet kadangi ji yra 14 kartu archiau nei musu saule nuo musu planetos, todel ish planetos atdodo 20 kartu didesne uzh musu shviesuli :saulute:
6.Manoma, kad planetos pavirshiuje yra vandens ir kad ji turi atmosfera, o va ish ko ta atmosfera - neaishku.
(Kitus niuansus galit pasizhet kad ir chia: http://www.eso.org/outreach/press-rel/p ... 22-07.html
http://en.wikipedia.org/wiki/Gliese_581_c ) arba vietoje :wink:

Taigi, yra tikimybe, kad butent shi planeta taps pirmuoju ne Saules sistemos objektu, ant kurio zhengs zhmogaus koja.
Bet kada tai bus? O gal nebus? Kada startuos projektas ir kaip tai vyks?
Kiek kartu prireiks 20,5 shviesmechio iveikti?

(pavyzdžiui, "Vojadzheris" savo dabartiniu greichiu, 17.2 km/s, tenai skristu virsh 300 000 metu :o . Reikia kazhko greitesnio... ir gerokai. )
Author:  Nomad [ 2007-05-18 12:18 ]
Post subject: 
Quote:
(pavyzdžiui, "Vojadzheris" savo dabartiniu greichiu, 17.2 km/s, tenai skristu virsh 300 000 metu

Palyginimui, nuo pirmųjų sėslių žmonių gyvenviečių Mesopotamijoje iki dabar praėjo maždaug 6000 metų. Anksčiausi žinomi urvų piešiniai yra maždaug 40 000 metų senumo.

Nubalsavau už niekada :) Iš duotų variantų man tai atrodė įtikinamiausias.
Author:  Laiqua [ 2007-05-18 12:50 ]
Post subject: 
Man irgi variantas "niekada" atrodo tinkamiausias is cia pateiktu. Bet visgi manau, kad kada nors nuskrista bus - galbut kaip tik sis atradimas paskatins mokslininkus vel paskaityti/paziureti SF ir prisiminti, kad hipererdviniai varikliai galbut ir yra kaip nors imanomi... :D

Dar truputi papildysiu Akela:
Quote:
2.Jos skersmuo pusantro karto didesnis uzh zhemes, sunkio jega pavirshiuje - apie ~1,6 g (jei ten ishgyventum, gryzhtum uzhsikachialines)
Taip, jei planeta yra sudaryta pagrinde is uolienu, t.y. jos struktura panasi i Zemes. Jei ne - gali buti ivairiai. Visgi virsutine skersmens riba yra 2x Zemes skersmuo, apatine g riba - 1.2 zemiskojo.
Quote:
kam lygi diena ir ar ji ish viso yra - nezhinoma dar
Gana pagristai manoma, jog planeta yra "prirakinta" prie savo zvaigzdes, t.y. kaip Menulis prie Zemes, ir visada i pastaraja ziuri vienu sonu. Jei tai tiesa, ir jei planeta neturi solidzios atmosferos - vienoje jos puseje per karsta, o kitoje - per salta (lyginant su zemes salygomis).
Author:  sorlac [ 2007-05-18 13:28 ]
Post subject: 
Laiqua wrote:
Gana pagristai manoma, jog planeta yra "prirakinta" prie savo zvaigzdes, t.y. kaip Menulis prie Zemes, ir visada i pastaraja ziuri vienu sonu. Jei tai tiesa, ir jei planeta neturi solidzios atmosferos - vienoje jos puseje per karsta, o kitoje - per salta (lyginant su zemes salygomis).
o galima pagristumo saltinius? nes lyg yra it kitokiu nuomoniu.
Author:  Laiqua [ 2007-05-18 14:03 ]
Post subject: 
Grieztu irodymu dar nera, taciau tokia isvada daroma pagal analogija ir isvedama is dabar zinomo sio efekto modelio. Analogija ta, kad daugelis Saules sistemos planetu palydovu yra "prirakinti" prie kunu, aplink kuriuos sukasi (kad ir musu Zemes Menulis). O modelis placiau aprasytas kad ir toj pacioj Vikipedijoj: http://en.wikipedia.org/wiki/Tidal_locking

P.S. Gal galima nuorodu i tas kitas nuomones?
Author:  sorlac [ 2007-05-18 14:41 ]
Post subject: 
Laiqua wrote:
Grieztu irodymu dar nera, taciau tokia isvada daroma pagal analogija ir isvedama is dabar zinomo sio efekto modelio. Analogija ta, kad daugelis Saules sistemos planetu palydovu yra "prirakinti" prie kunu, aplink kuriuos sukasi (kad ir musu Zemes Menulis). O modelis placiau aprasytas kad ir toj pacioj Vikipedijoj: http://en.wikipedia.org/wiki/Tidal_locking

P.S. Gal galima nuorodu i tas kitas nuomones?
"Researchers had previously assumed that the planet would inevitably lose its atmosphere because of freezing on the bitterly cold night side, but computer models have shown that an atmosphere containing modest amounts of carbon dioxide would spread enough heat to the night side to prevent freezing"
http://www.sciam.com/article.cfm?chanID ... 414B7FFE9F

o is kur tokia analogija? veneros diena 240d+. atmosferos mazai neatrodo :wink:

p.s. tidal lock'u tai mes neabejojam :roll:

edit: sunkokai virskinamas, bet laaabai isamus straipsnis apie gyvybes salygas tokio tipo planetose.
http://www.as.utexas.edu/astronomy/educ ... /heath.pdf
Author:  Laiqua [ 2007-05-19 4:02 ]
Post subject: 
Atrodo, nesusikalbėjom. Aš nesakiau, kad pagrįstai manoma, jog vienoje planetos pusėje yra per karšta, o kitoje - per šalta. Taip atsitiktų tik tada, jei planeta neturi atmosferos (kuo abejojama) ir yra "prirakinta" (turiu omeny būtent tidal locking, deja, nežinau lietuviško šio termino atitikmens) prie savo žvaigždės, kas yra gana pagrįsta prielaida. Venera nuo Saulės yra toliau, nei Glyzutė nuo Glyzės. Ir tikrai nesakiau, kad tasai "prirakinimas" turėtų kokią nors įtaką atmosferos sudėčiai. :)

Ačiū už straipsnį apie ksenogyvybę :)
Author:  sorlac [ 2007-05-19 7:38 ]
Post subject: 
Laiqua wrote:
Atrodo, nesusikalbėjom. Aš nesakiau, kad pagrįstai manoma, jog vienoje planetos pusėje yra per karšta, o kitoje - per šalta. Taip atsitiktų tik tada, jei planeta neturi atmosferos
aha. o siaip idomumo delei jei jau nera atmosferos, tai kam ten per karsta ir per salta?
Author:  Laiqua [ 2007-05-19 14:04 ]
Post subject: 
Pavyzdžiui - potencialiems žmonių kolonistams :) Išspręsti atmosferos problemą - viena, o dar ir temperatūrą planetoje sureguliuoti - kita.
Arba šiaip potencialiai biologinei gyvybei. T.y. jos ten nėra, jei nėra atmosferos, bet jei ir temperatūra netinkama, tai šansų ką nors "gyvo" aptikti dar mažiau.
Author:  frontas5 [ 2008-10-28 12:28 ]
Post subject: 
Laiqua wrote:
Pavyzdžiui - potencialiems žmonių kolonistams :) Išspręsti atmosferos problemą - viena, o dar ir temperatūrą planetoje sureguliuoti - kita.
Arba šiaip potencialiai biologinei gyvybei. T.y. jos ten nėra, jei nėra atmosferos, bet jei ir temperatūra netinkama, tai šansų ką nors "gyvo" aptikti dar mažiau.
Įdomių minčių jau yra sukurta, populiariai jos apibendrintos kad ir čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Terraforming
Page 1 of 4 All times are UTC+04:00
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited
https://www.phpbb.com/