Sakyciau Diunkirko stebuklas kaip tik labai gerai iliustruoja kad visi istoriniai ivykiai turi savo priezastis tik istorikai ne visada ju iesko ir randa.Aptikus koki keista ivyki lengviausia pasakyti - ai cia vadas buvo durnas tai ir padare nesamone. O panagrinejus detaliau, paziurejus kaip Hitleris elgesi pries tai ir po to, kokia aplamai buvo jo pozicija Anglijos atzvilgiu, matome kad anglu jis nelaike tikraisiais priesais ir nenorejo karo su jais, taigi padare nuolaida, kad paskatinti anglus sudaryti taika.
Iprastas stereotipas: visi protingi ir, mazumele pasamprotave, izvelgia priezastis, isskyrus vargsus istorikus.
O siaip - Jusu pateikta versija viena is populiariausiu ir itikinamiausiu, ypac, jei dar prisimintume koki pakvaiseliska R. Heso skrydi, bet tai dar nereiskia, kad ji teisinga (nors logiska ir, kaip minejau, viena itikinamiausiu). Juolab, kad II pasaulinio karo metu Hitleris prieme aibe ne maziau keistu sprendimu, kuriems net per tuos nuo karo praejusius desimtmecius sunku prikergti paaiskinimus, o ypac atsizvelgiant i Hitlerio asmenybes ypatumus.
O as ir nepriekaistauju kad filmas neatitinka realaus pasaulio. As sutikciau su bet kokiu rezisieriaus pasirinktu garbes ir pareigos supratimu, jeigu tik jis nuosekliai laikytusi jo viso filmo metu. O dabar filmas skirtingose scenose priestarauja pats sau - vienoje vietoje herojus elgiasi grynai pagal siu dienu kriterijus ir morale, kitoje jau pagal epini garbes supratima kaip Iliadoje.O tai jau nesamone ir labai nervuoja ziurint filma. Kai veikeju vertybiu sistema ir motyvai keiciasi kas akimirka visa istorija pasidaro padrika ir beprasme.
Vienoje vietoje - vieni herojai elgiasi vienaip, o kitoje kiti - kitaip. Kas cia nuostabaus? Tai visai nesusije su vidines logikos nebuvimu, ka, kaip as supratau, filmui prikisate.
Aisku galima sugalvoti ir daugiau varijantu, bet mano tikslas buvo ne analizuoti kas galejo buti, bet parodyti kad to kas filme tikrai buti negalejo. O jei traktuotume viska kaip ilgalaiki kara - taip tai paaiskintu daugeli nelogiskumu. Pilnai galejo buti kad graikai kelis kartus bande pulti, budavo sumusami, sugrizdavo vis su didesne kariuomene kol galiausiai miesta paeme. Bet juk nei knygoje nei filme nieko panasaus nera.
Abejoju ar filmo kureju tikslu buvo pretenduoti i bent kiek didesni tikroviskuma, ypac sia, Trojos tema (kurios egzistavimu - aisku klasikiniu, Slymanisku, supratimu, istorikai vis daugiau abejoja). Tad man tai ne trukumas ir, imho, rezisierius ganetinai gerai islaviravo tarp pasakos su dievais ir naturalizmo (nes, gryniausia imho, ne vienas krastutinumas nebutu pavykes).
Taigi cia butu tas pats kas sakyti - traktuokime kad arklys tebuvo Odisejo sapnas ir is tiesu trojenai juos sutriuskino ir isvijo - tada irgi viskas logiska. Todel taip traktuoti mes neturime jokio pagrindo, priesingai filmas pateikia labai aiskia ivykiu chronologija, be jokios ilgalaikio karo galimybes ir tokios traktuotes tera musu abstrakcios spekuliacijos kas galetu buti is tikruju, nekeiciancios fakto kad tai kas rodoma filme nelogiska.
Na, tingiu gincytis, atvirai kalbant, bet logiskumas, net ir mano supratimu, nera didziausia filmo vertybe, o daznai gali tapti trukumu, kelianciu ziovuli.
