|
Is karto turiu pasakyti, kad Enki Bilal yra vienas is mano mylimiausiu komiksu autoriu. Gal todel filmo per daug kritiskai vertinti negaliu. Man jis patiko.
Siaip nuo Nikopolio Trilogijos (pirmuju 2 jos daliu) pagal kuria buvo sukurtas, filmas pakankamai skiriasi, net ir vizualiai, nors atmosfera islikusi ta pati, na ir zinoma, pagrindine Horus-Nikopolio-Jill meiles(?) linija. Tiesa pasakius, komiksas man pasirode zymiai zaismingesnis (ko verti vien angeliukai-ateiviukai, kurie apsigyveno Paryziuje, o ypac jos garsiojoje katedroje). Veiksmas is Paryziaus filme perkeltas i Niujorka; Nikopolis, kuris komikse ikalinimui buvo pasmerktas uz dezertyravima, tapo kazkokiu didvyriu; na, Jill, moteris melynais plaukais ir lupomis beigi asaromis, isliko beveik ta pati. Is komikso beveik tiesiogiai i filma perkeltos tik dvi scenos - tai scena metro ir vonios kambarys viesbutyje. Komikso pasaulis filme adaptuotas nudienos pasauliui: komikse, kurio pirma dalis "Nemirtinguju muge" (Foire aux Immortels) isleista 1980m., buvo daug kalbama apie fasistuojancia santvarka, rinkimus, ir tiesiog sklande saltojo karo nuotaikos; o filme labiau atsispindi siuolaikines problemos ir nuogastavimai del ateities (korporacijos, genetiniai eksperimentai ir pan.)
Kai ziurejau filma, man irgi keistokai atrode tie keli gyvi aktoriai tarp 3D personazu. Bet kai apsipratau, buvo visai nieko. Paskui perskaiciau interviu su Enki Bilalu ir kitais filmo kurejais, tai paaiskejo, kad Enki Bilal tik tada sutiko leisti daryti sita filma, jeigu trys pagrindiniai personazai - Jill, Nikopol ir Dr.Turner - bus vaidinami "tikru" zmoniu.
Na, bet Ch.Braudelaire citatos is "Blogio geliu" isliko ir filme. Kazin, ar taip butu atsitike, jei filma butu dare amerikieciai. Gi sitas filmas - grynai europietiskas, na, o kad europieciai dar negali tiek pinigu sukrapstyti efektukams kiek uzjuriu kaimynai - ne pats blogiausias dalykas.
|