Brangusis, atkreipk demesi - specialiai rasiau "realistiskumas", o ne "realumas". "Realus" nera lygus "realistiskam".
Rekomenduoju žodyne paieškoti žodžio „realistiškas“ apibrėžimo
Ir cia turiu galvoj ne charus, o zaidimo aplinka, istorija.
Ir tu manai, kad miestai, kuriuose vampyrų klanai pjaunasi tarpusavyje ir retkarčiais zabivajet strelki miškuose gyvenantiems vilkolakiams yra „realistiška aplinka“, o Kaino prakeikimas – „realistiška istorija“?
Cia klanas A nekencia klano B ne todel, kad jie tiesiog yra gime buti priesais ir jie visada vos tik pamate vienas kita privalo skerstis, o matyt del to, kad kazkas kazkam kazka kazkada pridirbo

1. Tai neturi nieko bendro su sistema, tai jau settingo klausimas.
2. GM'as, kurio settinge „jie visada vos tik pamate vienas kita privalo skerstis“ ko gero turėtų pasirūpinti savo fantazijos upgreidu.
Siaip - be abejo gali. Tik WoD uz tave jau suformuota istorija, tereikia scenarijaus, ir istorija sukurta ne pasaku motyvais, kaip Forgotten Realmsuose, o gana gerai, originaliai, pakankamai logiskai ir idomiai suzaidziant realia istorija.
Lygiai tą patį galima pasakyti apie n kitų settingų, nepretenduojančių į „storytelling“ titulą (kad ir Nephilim į galvą ateina). So?
Kas link pasakų motyvų – ghm, V:tM pasaulio istorijos pradžia remiasi Biblija...
Kokiu budu generacija sumazina pataikymo galimybe?.. Ir nuo kada tavo devimi sarvai padidina tavo fiziologines ir psichologines galimybes?
Heh, kabinėjiesi prie žodžių

Pradinis tavo teiginys buvo:
„Bet pati sistema tikrai dekinga "kitokiam zaidimui", kur svaribuaisa ne kardas/blasteris rankoj ir kuo didesnis armor clasas“
Taigi, patiksliniu, kad nematau esminio skirtumo tarp armor class'o, ginklų, level'ių ar kitų AD&D veikėjo savybių ir generation'o, disciplinų ar kitų V:tM veikėjo savybių.