Hm, jei bonis su simu namikalino į kažkokį konkretų mano VtM geimą - prašyčiau pakomentuoti tai PMais ar mano "profaile" Hall of Fame. Do vas nikto ne žalovalsia, nors meistravau VtMą geram 50čiai skirtingų žmonių (tiek in r.l., tiek online)
Na o jei visa tai - tik mano egocentrizmas, ir vis dar kalbama abstrakčiai, tai galim tęsti diskusiją toliau. Jei kalbam apie personažus neonate, tai ten settingui neitin tebus kur pasireikšti - žymiai didesnis vaidmuo turėtų būti skirtas veikėjų psichologijai. Modeliuoti jų veiksmus pagal literatūrinį kūrinį? Na, tai - variantas, bet tikrai nemanau, kad tas variantas būtų vienintelis.
Jei žaidžiame už Ancillae (arba, jei mūsų neoneitai "dagyveno" iki to, kad tapo ancilomis), tai tada yra du variantai: arba žaisti setting-based žaidimą (pvz., veiksmas vyksta "gimtajame" mieste, kur party visus pažįsta ir yra susiję su tais visais įvairaus pobūdžio ryšiais, tiria kažkokį įvykį, siekia kažkokių tikslų visuomenėje ar tiesiog gyvena savo kasnaktinį pilną gotikos gyvenimą), arba žaisti tokius žaidimus, kur settingas tiesiog nebus akcentuojamas. Ar jūs tvirtinate, kad cotterie negali pragyventi mėnesio, nesutikusi kažko iš miesto valdžios ar priešingos sektos? Pakankamą kiekį problemų jiems gali sukelti tiek nusikaltėliai, tiek policija, tiek žiniasklaida, tiek giminės (kurie ieško savo dingusios atžalos, kurią vienas iš party pasirinko sau ghouliu) ir t.t. Žinoma, jei mūsų ancilas pradės grobti ufonautai ar persekioti highlanderiai, nuolat traukiantys iš tiesiosios žarnos bastard swordus, tai jau bus elementariai neskoninga. Bet tai - jau meistro vaizduotės ir saiko jausmo problema, o ne settingo.
Dėl nežmonių atžaidimo. Visi pathai ir roadai, kuriuos pateikia mums VTMas, yra, iš esmės, psichozės - bent jau taip jas suprastų realus psichiatras (kuris labai norėtų apie tai su jumis pasikalbėti). Atžaidinėti tam tikrą psichozę - tai gana plačiai priimtas triukas bet kuriame RPG. WW išgeneravo tikrai neblogą asortimentą psichozių ir jas detaliai aprašė - už tai jiems čest i slava. Taigi savaime peršasi toks patarimas pradedantiems RPGeriams: prieš imdamiesi CoC, Asylum RPG ar kitos free-style šyzos, pirma pasipraktikuokite paprastesniame VtMe, kur šitie dalykai bus jums pateikti sukramtyti ir sureitinguoti, su daug pavyzdžių ir konkrečiais nurodymais, kaip turėtumėte elgtis. Čia netiesioginis atsakymas į viso šito topiko pavadinime išsakytą klausimą.
Visai atskiras klausimas - ką daryti su žaidėjais, kurie nori žaisti už vomperius, bet jiems nusispjaut ant socialinio žaidimo per ce. Jie apskritai neturi teisės žaisti VtMo? T.y., šita sistema ir šitas settingas nepritaikytas kitokiems žaidimams, tik socialiniams? Siaurokas vaizdas gaunasi. Jei vis dėlto yra galimybė žaisti ir kitokio tipo žaidimus, tai kam gilintis į settingą? Užteks to, kad pasakotojas jį žinos: galų gale, aplinkinį pasaulį valdo būtent jis.
2 Aivaras dėl DnD ir D20: okay, įtikinai, DnD settingų tėra tik keletas. tik gana sudėtinga nuspręsti, kurį D20 settingą dar galima pavadinti DnD, o kurio - jau ne

Bet čia - offtopic, jei nori apie tai padiskutuoti plačiau, kurk naują temą.