reik galų gale, kad bent fantastiniuose filmuose blogiukai gautų ko nusipelnę
Kuo man patinka Song of Ice and Fire, kad žmonės miega kaip pasikloję, dauguma iš jų. Žmonių sprendimai turi pasekmes, ir konkretūs sprendimai o ne abstraktus blogis/gėris. Mirtys būna netikėtos, bet retrospektyviai galima suprasti, kad they had it comming logiškai, pasaulietiškai, o ne dėl kažkokios karmos už blogį. Imkim Joffrey, jo mirtis buvo jo idiotiško elgesio pasekmė. Sukėlė didžiulį karą, užkniso daugybę galingų žmonių, buvo patrauktas. Imkime Nedą, buvo visiškas kvailys, nesuprato kaip veikia pasaulis ir politika, atvirai rovėsi prieš galinguosius, pasikliavo ne protu o jausmais ir garbės supratimu, buvo padėtas į vietą. Jo netoli nuriedėjęs obuolys Robbas nukirsdino vieno galingiausių pasekėjų housų lyderį, išdavė susitarimą dėl vestuvių, arogantiškai nesiklausė Boltono patarimų, užkniso beveik visus aplink save, gavo whats comming. Roose per didelį norą turėti įpėdinį nepašalino Ramsay kol buvo laikas ir dar erzino užuominomis apie kitą sūnų. Tęsčiau ir tęsčiau. Aišku buvo žuvusių per nelaimingą atsitiktinumą ar panašiai, bet turbūt niekas nežuvo tiesiog kad buvo blogas.
Turėdami tą omeny, ko mes galime pasimokyti iš Ramsay mirties, kokie blogi sprendimai atvedė prie viso šito? Kad reikėjo pašerti šunis? Ar nekankinti Sansos, ypač Reeko akivaizdoje? Silpna. Pritempta. Labai nepatiko. Būtų daug geresnė mirtis, kuomet kiti housai prieš jį galiausiai sukyla, neatlaikę beprasmio žiaurumo, žodžio laužymo, laiko jį nepatikimu, bijo daug prarasti patys su tokiu lyderiu, visai panašiai kaip atsitiko su Robbu. Pamenat ten, kaip pažadėjo ironbornams leisiąs grįžti namo, ir paskui visus nudyrė? Tokie dalykai atsuka pasekėjus prieš save. Ar ten, nuolat kartotą "North remembers"? Šūdą jie prisiminė. Iki pat mūšio galo visi kas buvo ištikimi Boltonams, taip ir liko ištikimi.
Dar vienas momentas. Prieš mūšį buvo pabrėžtinai parodyta, kad Ramsay yra protingas / gudrus. Jis žinojo, kad turi stipresnę armiją. Atsisakė duelio. Kokioje nors high fantasy, kur gudročiai nemėgstami, šis epizodas būtų panaudotas parodyti, kaip garbė laimi: pasirinko protingą sprendimą, bet vis tiek pralaimėjo. Tačiau čia GoT. Čia visada rezultatus duodavo protingi, o ne garbingi sprendimai. WTF, negi jau visiškai holyvudėja, keičiasi žanras?
Dar labiau šį įspūdį sustiprina Johnui „netikėtas“ išgelbėjimas pabaigoje. Taip, Dievulio ar karmos ranka apdovanojo Johną ir Sansą kurie elgėsi kvailai bet garbingai, ir nubaudė gudrųjį Ramsay.
Galima mėginti sakyti, kad tai buvo protingo Sansos elgesio rezultatas, perlipo per save ir parašė Littlefingeriui. Bet pažiūrėjus plačiau, tai ji vis tiek elgėsi kaip dūra, kokia ir yra. Koks protingas žmogus nelaikys būtina prieš mūšį savo karvedžiui suteikti visą įmanomą informaciją, įskaitant apie ateisiančius reinforcementus? Neatrodė svarbu?
Žodžiu mano akyse visas šis siužetas su Ramsay mirtimi ir Johno pergalę yra vienas didžiausių failų per serialo istoriją. Blogiukai gauna ko nusipelnę 99%
fantasy kūrinių. GoT išpopuliarėjo ne todėl, kad buvo kaip visi.