Forumas.Fantastika.lt

It is currently 2024-03-28 19:15

All times are UTC+04:00




Post new topic  Reply to topic  [ 3 posts ] 
Author Message
PostPosted: 2006-09-20 12:46 
Offline
User avatar

Joined: 2003-03-03 16:47
Posts: 447
Priverstinė begalybė

Jiedu priėjo kalvelę, kurios viršuje augo netiršti krūmai. Gerai. Kad ir nekokia, bus priedanga, jei reikės nešdintis. Svarbiausia laikytis minios pakraštyje, ir jei ką, keberiotis į kalvą, nykti į krūmus ir nešti kudašių link mašinos takeliais, kuriuos buvo įsidėmėję žvalgybinės ekspedicijos metu. To gali ir neprireikti: multatuistai buvo laikomi taikia paderme... tiek, kiek apie juos buvo iš viso žinoma. O žinoma buvo nedaug: multatuiruotės, arba multos (kaip jos buvo dažniau vadinamos) buvo nauja technologija, atsiradusi, pasak visokių spėlionių, tik prieš porą mėnesių. Bendrosios visuomenės žinios apie jas apsiribojo mitais ir gandais.

Ir nenuostabu, pagalvojo Arginas. Nes juk multatuistų neatskirtum nuo paprastų žmonių. Savo išorinius požymius jie galėjo įjungti, išjungti, ir kaitalioti, kaip panorėję.

Todėl jis čia ir buvo, kad stebėtų, kaip jie tai daro. Internete apie multatuistus vyravo nuomonė, jog jie buvo kaip ir eilinė naujoviška hipių variacija. Taikūs. Ir lygiai taip pat atitrūkę nuo šio pasaulio. Bent jau jų susibūrimuose. Jų “bangavimuose”, pasitaisė jis mintyse. Tik kad chemija, o ir fizika, kaitinusi jų “bangavimus”, buvo kitokia, nei septintajame dešimtmetyje. Hmm. Ar “banguotojai” yra tiek atitrūkę nuo pasaulio, kad nekreiptų dėmesio į du vyrukus, kurie buvo akivaizdžiai pašaliniai – kad ir dėl to, kad vilkėjo drabužius? Juk be abejo palaikys juos vojeriais, o tada gali ir į kaulus duoti. Nebent bus taip įsijautę, kad nieko nepastebės... A, velniop. Svarbu laiku išnešti kailį.

Jie stovėjo atokiai nuo minios, bet pakankamai arti, tiek, kad Arginas galėjo bent jau vaizduotis, gal ir apgaudinėdamas save, kad matys visą veiksmą iš panašios perspektyvos, kurią turėtų vienas iš banguotojų, esančių minioje. Minia jau buvo nuklojus slėnį tarp kalvų, ir jos pakraščiai buvo įsitaisę šlaituose kalvų, supančių slėnį. Iš jo apžvalgos taško buvo matyti jūra galvų, daugiausia plikų. Žinoma, galvos juk irgi buvo žaidimo aikštelė multatuistams, kaip ir visas jų kūnų paviršius.

Jie trypčiojo, laukdami veiksmo pradžios, ir Arginas stengėsi, kol nesutemo, pamatyti ir įsidėmėti kaip galima daugiau detalių. Žmogiškų detalių. Kurios egzistuos tik tol, kol neprasidės bangavimas.

Iš žmonių šurmulio netoli jų išniro mergina, ir gana ryžtingu žingsniu nudrožė link kalvelės. Ji vilkėjo tuo pačiu, kuo ir visi šio vakaro bangavimo dalyviai – t.y. niekuo, tik multomis. Kol kas statiškomis. Jos turi atgyti vėliau, bet dabar buvo tik asimetriškos laužytų linijų dėmės, padengusios kūną, ir keistai iškraipančios jo proporcijas. Galbūt todėl vaizdas buvo toks neerotiškas, kad Arginas net iš tolo pastebėjo merginos akis. Sekundės žvilgsnio užteko suprasti, kad tai nebuvo akys – jų vietoje buvo dvi sraigės.

-- Hmm.. gal čia dar prisižiūrėsim ir įdomesnių dalykų, nei multos, -- sumurmėjo jis Kintui, stengdamasis, kad mergina neišgirstų. -- Kas per modifikacija. Tu ką nors tokio esi matęs?

-- Ką, ar jos akis? -- atsiliepė Kintas. -- Tai tik multa. Aišku, retai pasitaikanti – mažai kas išsitatuiruoja akių vokus, bet...

-- Vokus? Tai... ji vaikšto užsimerkus? -- nepatikliai paklausė Arginas.

-- Taip išeina.

-- O kaip ji mato?

-- Nežinau, -- gūžtelėjo Kintas. -- Gal ji akla. Gal jai visai tas pats, ar vaikščioti užsimerkus, ar atsimerkus.

Kažin, pamanė Arginas. Ji neturi nei šuns, nei lazdelės. Ir ši aplinka – laukymė vidury miško – jai negali būti pažįstama, nebent ji miške ir gyventų. Jis šiek tiek sutriko, supratęs, kiek nedaug žino apie akluosius bei technologijas, padedančias jiems gyventi. Blogeriui, kuris įsivaizduoja, kad laiko pirštą ant kontrakultūros pulso, nepakenktų ir labiau apsišviesti. Bet gal ji visai ir ne akla, gal čia šuo kitur pakastas.

Priėjusi kalvos papėdę mergina pradėjo kopti, tuomet lyg suabejojo. Stabtelėjo, užvertė galvą.

-- Ei, Vida! -- ją atsivijo iš minios išnirusi kita mergina, irgi vilkinti geometriškais raštais.

Mergina su sraigėmis vietoj akių atsigręžė, bet nešūktelėjo nieko atgal, o palaukė, kol draugė prieis.

-- As nedalyvausiu, -- pasake ji pusbalsiu.

-- Kas atsitiko? Negerai jautiesi?

-- Ne... nieko ypatingo. As tiesiog nenoriu, kad mane... kai kas pamatytų. As eisiu, pasėdėsiu kur nors atokiai po medžiais.

-- Baik tu! -- Buvo panašu, kad draugė nematė reikalo nuleisti balso. -- Kas tave pamatys! Nebūk stabdis. Grįžtam atgal!

-- Nepyk, bet ne. As važiuočiau namo, bet niekas manęs neparveš, kol šitas reikalas nesibaigs. Aš susirasiu jus po visko. Gerai? Smagaus jums.

Ir ji nusisukus ruošėsi eiti toliau, bet draugė sugriebė ją už pečių.

-- Klausyk, Vida, -- nenusileido draugė. -- Nežinau, nuo ko tu slepiesi, bet kai prasidės banga, niekas taves joje neatpažins. Aš žinau, tu negali to matyti...

“Tai gal ji tikrai akla?” toptelėjo Arginui.

-- ... bet kai prasideda banga, patikėk, tu joje net nuosavos motinos neatpažintum. Tu būsi saugi. Tik pakentėk dar kokias penkiolika minučių.

-- Aš žinau visa tai. Aš esu buvus bangavimuose. Bet... čia kitas reikalas. Aš žinau, apie ką kalbu.

Draugė jau buvo benuleidžianti rankas, kai staiga mergina su sraigėmis pasakė “gerai, einam”, prieš tai krūptelėjusi ir aštriai ikvėpusi. Ar Arginui tik pasirodė? Vida nudrožė atgal į minią tokiu pat ryžtingu žingsniu, kokiu prieš minutę iš jos išėjo. Arginas nejučia apsidairė: ar kažkas ją privertė persigalvoti? Aplinkui nesimatė nieko įtartino. Bet žinoma, jeigu ji akla, matomi dalykai jos ir negali sutrikdyti. Šiaip ar taip, jis nepastebėjo nieko išskirtinio... išskyrus gal vieną atokiai stoviniuojantį žmogų, kuris akivaizdžiai nepriklausė banguotojams. Neaiškios lyties, apsmukusiomis kamufliažo spalvų kelnėmis ir marškiniais žmogysta nukiūtino link krūmų. Kas šiaip jau nebūtų ypatinga – patys multatuistai irgi kursavo tarp minios ir krūmų; gamtiniai reikalai šaukė visus, nepaisant to, kokie neįprasti jie būtų išoriškai, vyptelėjo Arginas pats sau. Jų modifikacijos juk tebuvo odos gilumo.

------


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-09-20 12:54 
Offline
User avatar

Joined: 2003-03-03 16:47
Posts: 447
Turim penkta dalyvi 8)

Pliusai:
1. Afigiennai faina ir gerai isvystyta ideja :!: :garbinti:
2. Yra vienas labai idomus personazas :shock:
3. Skaitymas neprailgsta. Idomu, blyn :lol:


Minusai:
1. Kurinio ilgis net 2 kartus virshija taisyklese nustatyta maksimuma :roll:
2. Idomusis personazas is pradziu truputi neitikinamas :threaten:
3. Pradzia, kaip matote, suvelta ir nelabai uzkabinanti. Bet veliau pasidaro daug geriau 8)
4. Truputi "nedamushta" pabaiga, truksta stipresnio kabliuko ar isrishimo
5. Truputi per ilgas "begalybes efekto" aprashinejimas


Rezultatas: siulau autoriui skubiai pertvarkyti pradzia ir siusti koorini adresu glf@fantastika.lt, kiek zinau, jie dar ten priima veluojancius 8)

_________________
Xenu lives! www.xenu.net


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-10-01 14:32 
Offline

Joined: 2006-09-29 21:51
Posts: 27
idomu, vienintelis, kiek supratau ne apie zmones :) o apie kazkokias isgalvotas butybes.
tikrai neprailgo skaityti. ideja uzkabino ir tikrai buvo gaila, kad baigesi istrauka, na bet tikekimes, kad greitai bus galima perskaityti ir visa kurini :)

_________________
pavasaris jau cia


Top
   
Display posts from previous:  Sort by  
Post new topic  Reply to topic  [ 3 posts ] 

All times are UTC+04:00


Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 17 guests


You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot post attachments in this forum

Jump to: 

cron
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited