Aš visai pamiršau apie savo šitą postą, o čia wow koks fleimas užsikūrė! Sorry, dabar teks paspardyti pernykščius lapus.
Shizzar, aš labai šaunią prancūzų porelę sutikau couchsurfindama
Jie informatikai, kuria AI, ateistai, ir labai faini žmonės, žodžiu, netikėtai atrasti sielos sesės ir broliai
Kai tik sužinojau, kad jie žaidžia RPG - pakvietė mane kartu į konventą. Žaidžiau kartu su jais vienoj grupėj, nepaisant to, kad jie žaidžia daug daug metų, o aš šnekėjau juokingu prancūzų-anglų kalbų mišiniu
Mačiau ir atskirų naujokų grupelių, bet mano pažįstami visai neatrodė susirūpinę, kad jiems fun sugadinsiu (aiškiai nežinojo, kad aš žodžio negaliu pratart kai į mane spokso 10 nepažįstamų mordų). Man tai buvo smagiausias žaidimas ever - prisižvengėm, prisiišdykavom ir niekam jokia nuotaika nesugedo.
Pradėjot kurt kažkokius projektus, uruk-hajaus ir Dandha veikla man atrodo labai labai teigiama. Bet aš galvoju, kad visi išmoningi naujokų pakvietimo ir pritraukimo būdai lieka sąlyginai nereikšmingi, palyginus su milžinišku, neįmanoma per daug akcentuoti, MILŽINIŠKU skirtumu bendravime su naujokais. Labai puikiai mano mintį suprato SKARGAN ir Tsilė: susipažinti su naujoku nieko nekainuoja, neužima daug laiko, o naujokui iškart atsiranda patogumo jausmas, visi tave čia priima, iškart jautiesi savas. Jūs į naujoką žiūrit kaip į grėsmę savo puikiam žaidimui, o prancūzai - kaip į galimybę. Turbūt neatrodo, bet skirtumas iš tikrųjų MILŽINIŠKAS.
Palyginimui: kai pirmą kartą važiavau į fiestą moksleivių technikos rūmuose, mane pavėžėjo tėtis. Aplink ūžė žmonės, ant laiptų rūkė keli fiestos dalyviai. Aš su jais linksmai pasisveikinau. Jie į mane atgal dėbtelėjo tokiu žvilgsniu, kad tėtis nejuokais susirūpino mano saugumu. :E
given a choice: kur labiau norėtumėte sudalyvauti antrą kartą