Arkadijui nunešus raštelį, surastai Alinai, paaiškėjo, jog ji serga viena iš sunkesnių karštinės variantų. Tai reiškė, jog jos aplinkos suvokimais kartais smažėdavo, kartais būdavo beveik normalus. Tačiau padavęs raštelį, Arkadijus tsabėjo, kaip ši gan jauna ir graži mergina, sunkiai praplėšusi akis jį perskaito. Tada užsimerkia ir tyliai ištaria:
- Ačiū.
Ant spintelįs greta, guli jos daiktai - juodas puodelis, sagė drabužams, auskarai ir nedidelis mėlynas pakabukas, primenantis grubiai išraižytą angelą,
...
Arslanas klausėsi paaiškinimo. Pasirodo - šis pakabukas, tiesiog nešantis laimę, o be to jame telpa gan daug informacijos. Saša ištiesia kortelė ir pasiknisęs kišenėje ištraukia kažkokią iltį ant grandinėlės:
- Matot, firma kurioj dirbau gamino pakabinamas informacijos talpyklas. Jose praktiškai nieko netelpa, kokie 20 GB, bet todėl jie ir praktiškai nelaba ką kainuoja, be pakabuko vertės. Jei norite, turiu tokį nereikalingą...
Ištiestoje kortelėje - Aleksandras Ostapenko, ir "Saphire Whire" logotipas. Taip pat iltis ant grandinės apvytos apie pirštą.
Nesvarbu ar Arslanas paima ar ne, Saša priduria:
- O angelas todėl, jog sakoma, kad angelai apsaugo nuo pikto. Angelas sargas, taip sakant. Juos daro melynus baltus ir žalius.
Pasnekėjus su Saša atrodo, jog jis turi nedelį amerikonišką akcentą. Galiausiai įsiterpia Maiklas:
- O konkrečiau, apie Džefą? Sorry, Alex., - užbaigia angliškai.
_________________ I've seen your version of sanity. It bores me.
|