Velnišką ruletę padangėn švystelėjo elementarus ir nepaprastai kasdienis dalykas. Numirė vienas labai labai senas žmogus iš kart po jo ir kitas, tiesa, kiek neįprastesnėmis aplinkybėmis ir gal net kiek jaunesnis, bet apie tai vėliau... Blogiausia, jog tai įvyko kaip tik tą rytą, kai vienas jaunas žmogus stebėjo eiseną. Jaunas žmogus, įtakingas žmogus ir, aišku, toks derinys darė jį pavojingu žmogum.
Pasimirė nelaimėlis Relo miesto valdovas, ilgus metus valdęs, kaip ir jo tėvas ar jo tėvo tėvas, ar jo tėvo, na žodžiu, patys suprantat – kilmė ir galia valdyti miestą, jo apylinkes ir turtus, keliavo iš kartos į kartą. Šį kartą, mirdamas senasis valdovas švystelėjo savo galią ir prievolę, per geros savaitės kelionės atstumą, ant apie mirtį dar nieko nenutuokiančio vyriausiojo ir tuo pat metu jauniausiojo sūnaus pečių. Šis jaunuolis, per akimirkos mirksnį tapęs Relo miesto valdytoju, Relo valdų viršaičiu ir efektyviuoju karaliumi, tebesijautė kaip paprasčiausias princas. O princas jis buvo užgaidus ir labai netgi įžeidus.
Todėl, kai pro šalį, Kinfo mieste, žygiavo gražių kareivių eilės, kai dūzgė fanfaros ir Kinfo karalius, džiūgaujant tautai, keliavo į savo vestuves, kurių, derėtų pripažinti paniškai bijojo, nes jo būsimoji žmona jam atrodė kiek baisoka, bet juk reikėjo palikti po savęs įpėdinį, o karališkieji įpėdiniai, ne taip kaip paprastų valstiečių vaikai, kopūstuose neauga ir gandrai, nei kitokie paslaptingesni tvariniai, jų nenešioja. Todėl reikalą reikėjo spręsti. Tvirtai, karališkai, neraudonuojant ir nebėgant nuo neišvengiamos vestuvių puotos ir po jos... Karalius rijo seiles, balo, bet neraudonavo ir negalvojo, kas bus po puotos.
Nelaimei, niekas taip ir nesužinojo kas būtų jeigu būtų, nes ištiko jau minėtos keistosios aplinkybės. Karalius staiga pasviro priekin, tarsi pasiruošęs nusibraukti nuo batų nukritusią dulkę. Tik nelaimei, Karališkųjų Šlepečių Valytojas, taip ir sustingo stebeilydamas į absoliučiai jokių gyvybingumo veiksmų nerodančio karaliaus šlepetes, aišku, ne į veidą, nes tokios privilegijos neturėjo... Kažkas suklykė. Tiesa, paskui labai gėdijosi, mat visi liudininkai galėjo prisiekti, jog klykusioji karalius nematė ir išvis buvo kitame Kinfo miesto gale...
O jaunasis ir naujasis Relo karalius stovėjo garbingoje svečių ložėje ir laukė. Ilgai. Kaip išpuikusiam princui tikrai per ilgai, ypač atliekant „reprezentacines“ tėvo paskirtas pareigas. Pamažu iki garbingųjų svečių ataidėjo murmesiai, nustebę žmonės grąžė rankas – visi suvokė, jog įpėdinio nėra, o ir karalius, vos įkopęs į trisdešimt, neturėjo taip nepoetiškai nusibaigti taip ir nepasiekęs savo išrinktosios, na tiesa ją išsirinko ne pats, o aukojosi naujos sutarties vardan, bet žmonės vis tiek vadino ją ne kitaip, kaip tik karaliaus išrinktąja.
Relo princas ir karalius ,viename asmenyje, giliai atsikrenkštė ir nusispjovė. Spjūvis buvo labiau karališkas, negu princiškas, nepadarysiantis gėdos jokiam princo protėviui. Nelaimei, kaip kartais būna, kai karaliaus giminė ilga ir sena, bet neišmintinga, Relo princas tik kitą akimirką suvokė, jog tik per kelis barzdos plaukus neįvėlė savo karališkojo skreplio į nuotakos tėvo, Vigriijos „konstitucinio monarcho ir šalies šviesulio“, barzdą. Šis, karališkai išmintingai nusprendė skandalo nekelti. Bent kol kas, kol to neapsvarstys didžioji Vigrijos taryba, be kurios monarchas negalėjo žengti nei žingsnio, na, aišku, perkeltine prasme. Tačiau skandalas kilo. Magistro vyriausiasis mokinys atvykęs iš netolimo Minvo, piktu ir žaibuojančiu žvilgsniu bedė tiesiai Relo princui į veidą. Tokios keiksmų audros dar niekas nebuvo girdėjęs, o dar kai besimostaguojantis žemas žmogutis, bet žinia, labai gabus alchemikas, su skrepliu ant savosios plikės šoktelėjo kone metrą aukštyn, Relo princas irgi nejuokais užsiuto, negalvodamas pastūmė Vigrijos reprezentacinį karalių, taip jog tas skaudžiai tėškėsi ant tos vietos, ant kurios sėdima jojant žirgu, ir kibte kibo Magistro mokiniui į apykaklę, nes žemiau nepasiekė.
Ar bereikia sakyti, kad jau kitą savaitę Vigriečiai tvirtino, jog Kinfas – teisėta jų teritorija, pritarus, tiesą sakant, gan netikėtai, absoliučiai visai didžiajai Vigro tarybai, o Relo miestas buvo jau buvo paskelbęs karą Minvo šaliai... Vigriečiai kaltino Relus būtais ir nebūtais įžeidimais, Minvas teigė jog Vigrija suorganizavo Kinfo karalius nužudymą, siekiant pasodinti savąją „marionetę“ dviejuose sostuose, o Relo princas, aiškino, jog jau kitą mėnesį jis taps imperatoriumi ir šoks, tiesa, netikslino kokį šokį, mat pasak tam tikrų šaltinių, šokti išvis nemokėjo, ant Vigriečių ir Minvo gyventojų kapų. Minvo atstovų atsakymas Relo princui privertė jį atsisėsti ir tvirtai įsikibti.
Karas truko tris metus...
Ir dar gal penkiolika dienų.
Kol galiausiai, Imperatorius Satinas, valdovas žemių nuo Vigrijos šiaurinės sienos iki keistosios ir nematytos Žaliosios Jūros, supyko ant tokių nepadorių kaimynų ir įteikė notą – nestabdyti prekybos su tolima Užjūrio šalimi, praleisti pirklius be muitų, nutraukti karinius veiksmus ir atnaujinti duoklės mokėjimą. Kitaip bus susidorota su visais. Žiauriai ir negailestingai. Satinas garsėjo savo žodžio tvirtumu, todėl dar nespėjus sukilti kaimiečiams ir miesto cechų darbininkams, girdėjusiems apie nepaklusnių pusiau autonomiškų teritorijų likimus ir žinantiems, jog geriau griebti šakes ar stabdyti stakles, negu laukti kol atžygiuos Satino Baltagvardiečiai, paskelbtos paliaubos. Iškart po jų, sutarta, jog reikės taikos. Amžinos ir nejudinamos.
Deryboms buvo pasirengta per keturias dienas. Lėtokai, nes buvo sutarta, jog karo paliestas ir beveik sugriautas Kinfo miestas, kaip neutrali teritorija netinka, taip sugaištant dar keletą brangių akimirkų. Tačiau visgi per lėtai, nes ketvirtos dienos rytą, mažame, bet gan prabangiame Grylus („Svirplio“) kaime, pagal senąją demarkaciją, priklausiusio Kinfui, be trijų suinteresuotųjų pusių atstovų atvyko Imperatoriaus Satino Emisaras, Šokantis Prieš Kartuvių Stulpus. Ir niekas jo titulo kvailu neišvadino. Bijojo arba gal net buvo girdėję, nors apie kažkur toli šiaurėje vykusias skerdynes gandų lyg ir neturėjo būti, nes nebuvo kam juos pasakoti...
_________________ I've seen your version of sanity. It bores me.
Last edited by XXIcentury on 2009-01-25 23:46, edited 1 time in total.
|