Linktelnu, šypteldamas iš Iliodemo reakcijos.
- Na, griebk jį už tos rankos...
Padedu užsiversti jam gulintijį ant peties, išlaisvinęs nuo nešulio - ąsočio*.
Pats kiek padedu tempti, bet imu tik dalį svorio ant savęs. kaire ranka vis dar laikau bet pusiau paslepiu pistoletą prie diržo.
Tysiant lik (kokioj mes ten alinėj buvom? nesvarbu) kompanijos buvimo vietos Iliodemui:
- Kolkas laikysiu tave nepagautu vagim. Jei pagausiu, kiaušus nurausiu, - nusišypsau plačia šypsena iš po nešamojo svorio, - jeigu pakeisi mano nuomonę... Tada būsi pakeitęs mano nuomonę ir įrodęs jog pasaulis nesirita ten, kur jis ritasi.
*alus išgeriamas kaip įmanoma greičiau, ąsotis numetampas kampan.
//taupom laiką - du variantai//
A) jei iki tavernos nieko nenutinka - prieš užeinant:
- Čia mes matyt tįsiam mūsų laivelio jungą.
Įkišu galvą pro duris, šūktelnu artimaiusiam iš kompanijos:
- Kasai (arba bet kuiro kito vardas kuris arčiausiai), - mostelnu ranka, - ateik, jungai bloga, reikia pagalbos.
B) jeigu pamatau kokį vaikigalį, žinau, vėlu, bet vaikigaliai yra vaikigaliai i laksto ten kur nereikia ir nereiktų, tai už monetą pasiūlau pakviest iš tavernos Kasą, apibūdinęs kasparo išvaizdą ir prašydamas perduot jog ateitų jungos apžiūrėt, nes Aleksas kviečia, nenori tavernoj bardako daryt.
Tada patysiam prie kurios nors sienos kad tavernos durys matytųsi.
_________________ I've seen your version of sanity. It bores me.
|