Sveiki, norėčiau išreikšti savo pasipiktinimą šios savaitės citata:
„Jei žmogus aplinką supranta kaip geležinę priežasčių ir pasekmių grandinę – fantasy niekad nesulauks iš jo kitokio įvertinimo nei kreivas šypsnys. O jei žmogus suvokia, kad pasaulis pilnas magijos – fantasy patrauks jį anksčiau ar vėliau.“
Sergejus ir Marina Djačenko
Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad pats pasaulį suprantu ir aiškinu priežasčių ir pasėkmių grandine. Manau, kad tai universalus dėsnis. Fantastiką (ir F ir SF ir liaudžių "pasakas", legendas) labai mėgstu ir beveik visą ją vertinu kaip ne tik pramogines, bet ir filosofines bei kultūrines vertybes.
Mane piktina tai, kad šioje citatoje išreiškiamas, sugestijuojamas vienašališkas, ribotas ir net nepagarbus požiūris į fantastiką ir fantastus - aceit tai vien naivūs svajingi žmonės, kurie fantastiką mėgsta dėl joje esančios "magijos" plačiąja prasme, kaip kažko nepaaiškinamo ir nepaklusnaus dėsniams (tokiems kaip priežasčių-pasėkmių). Tokia citata nurašo fantastiką į nebūtį, lyg tai būtų visiškai nerealūs, juokingi pramanai, neturintys sąsajos su tikrove ir kuriais racionalus žmogus nesidomi.
Aš su tuo visiškai nesutinku. Kaip kad citatos autorius rašė, aplinką suprantu kaip priežasčių-pasėkmių grandinę. Bet juk fantastikoje, ar tai būtų F ar SF, nuo mūsų pasaulio ir skiriasi tik aplinka. Lygiai tuo pačiu priežasčių-pasėkmių dėsniu aš puikiai galiu suvokti ir pateisinti tiek F magiją ir įvairias būtybes, tiek SF teleportuojančius erdvėlaivius, kosmines bazes aplink žvaižgdes, ar keliones laiku. Ne tik, kad aš pats tą galiu sau paaiškinti šiuo dėsniu, bet daugelis rašytojų fantastų patys tą padaro, kad skaitytojui nereikėtų. O tą jie padaro būtent pakeisdami to pasaulio aplinką. Juk esant skirtingai aplinkai (pasekmei) ir reiškiniai bei to pasaulio būvis (priežastis) bus atitinkama.
Būtų galima bandyti įsivaizduoti pavyzdį, kuriame negaliotų šitas P-P dėsnis, tačiau manau, kad tai neįmanoma. Net jei fantastas rašys "skrido Dringas su Prohu, du kentaurai, akmeniniame eteryje ir staiga toj pačioj erdvėj kur buvo Prohas atsirado medis. Prohas medyje įstrigęs dar muistėsi, bet galiausiai užduso dėl gerklėje pakliuvusios šakos." Net ir tokį atvejį galima paaiškinti P-P dėsniais. Gal tai tiesiog pasaulis, kur kentaurai tokie maži, kad gali skraidyti tarp akmens molekulių, o medis, netikėtai atsidūręs erdvėje, kurioje taip jau sutapo (sutapimus irgi galima aiškinti P-P dėsniais, bet šįkart apsiribokime, kad tiesiog sutiko du erdvės ir laiko taškai) kad buvo Prohas, ten atsidūrė dėl to pasaulio iškreipto erdvėlaikio, dėl kurio retkarčiais daiktai išnyksta vienoje to pasaulio vietoje ir atsiduria kitoje.
Žinoma, galbūt koks nors pamišėlis sakytų, kad galima sukurpti istoriją, kur žodžiai ir reiškiniai pasakojime nebūtų tarpusavyje susiję, tačiau tokiu atveju tai būtų ne fantastika, ar juo labiau istorija/tekstas, o fonetinė mišrainė.
Kita priežastis, dėl ko bet kokia fantastika paaiškinama P-P sąvokomis mąstančiam žmogui yra ta, jog bet kokį fantastinį scenarijų (aplinką) yra sukūręs žmogus, gyvenantis mūsų pasaulyje, žemėje ir nėra gyvenęs kituose pasauliuose. Todėl jo sukurta aplinka yra pasekmė priežasties, kuri yra šio žmogaus gyvenimo patirtis. Pasakojime aplinką žmogus kuria remdamasis savo gyvenimo patirtimi, todėl pastarajai esant pagrįstai p-p ryšiais, pirmoji irgi yra jais pagrįsta.
Na ir mano paskutinis argumentas. Aš, kaip geležinis priežasties ir pasekmės dėsnio šalininkas, manau, kad iš visų pasaulio reiškinių (sakydamas visų ir turiu omeny visus - įskaitant ir tai, kas dedasi kitose galaktikose, o gal ir visatose) priežasčių, aš žinau mažiau nei 0.0000000000000001%. Vartodamas žodį reiškinys - turiu omeny irgi bet ką. Pavyzdžiui reiškinys: 1: žinau, kad citrina rūgšti, nes turi chemikalo tam tikro. 2: Tas chemikalas yra rūgštus, nes mano receptoriai bla bla. Taigi tokių reiškinių aš žinau milijardus. Tad nežinomų reiškinių yra beveik begalybė, o kadangi jie nežinomi tai ir gali būti bet kokie - "magiški". Taigi kaip P-P atstovas, žinantis mažiau nei 1% pasaulio reiškinių negaliu "kreivai šypsotis" , kai iškilūs plataus mąstymo fantastai pasakoja apie elementarias aplinkas, kuriose tais pačiais dėsniais kaip ir mūsų pasaulyje, žaidžiama tiesiog skirtingais aplinkos elementais.
Taigi citatos autoriai, vietoj to, kad nefantastus ir iš fantastikos besišaipančius parodytų, kaip ribotus žmones, nesugebiančius savo logikos ir šio pasaulio dėsnių suvokti universaliai, šitaip parodė fantastus. Juk puikiai žinome, kad fantastika ir plataus diapozono mąstymas yra glaudžiai susiję dalykai. O taip pat fantastika yra kultūrinių/mokslo/socialinių inovacijų šaltinis, kuris "magiją, prietarus ir nesąmones" paverčia mūsų kasdiene realybe.
Noriu paprašyti, kad ši klaidinga ir piktinanti citata, šis trojos arklys, nuolankiai įsileistas į fantastų daržą, būtų švelniai pašalintas, šitaip palaikant fantastų solidarumą, orumą, teisingą savęs supratimą ir gerą vardą.
Ačiū už supratimą bei tikiuosi pakeitimų ir lauksiu komentarų.
|