David and Daniel
David Benioff ir Daniel B. Weiss
O masėm reikia herojų, happy ending, meilės seilės ir t.t.
Mane tai jau pradeda užknisti, kad šie dalykai (pelnytai) tapatinami su labai prasto lygio kūryba. Realiai nėra priežasčių, kodėl happy ending, meilė, herojai negalėtų būti geros kūrybos dalis. Ir dažnai būna. Bet antrarūšiams autoriams kažkaip atrodo, kad vien jų įdėjimas į siužetą automatiškai pagerins kūrinį ir daugiau nebereikia stengtis.
Pvz., išgelbėjimas paskutinę sekundę būtų žymiai dramatiškiau, jei prieš tai kelių svarbių veikėjų išgelbėti nebūtų pavykę. Ir tas kurį išgelbėja, vis tiek dar spėja prarasti kokią ten koją. Na rimtai pasakykit, ar kai Jorah (atrodo) krito nuo drakono ir paskui buvo pagautas, ar kam nors užkabino už jausmų? Ir nekalbu apie akių vartymo ar virškinimo sutrikimo jausmus.
Happy endingas irgi gali būti labai geras endingas, nei kiek neblogesnis už unhappy endingą. Man iš tiesų labai nepatinka, kai unhappy endingas ar grimdark tonas laikomi kūrinio privalumu, savaime anei jokie čia privalumai. Bet jį reikia padaryti gerai. Happy endingas turi būti užtarnautas. Turi matytis, kad herojus dėjo pastangas, kažką parado kad kažką gautų. O happy endingas su dėde iš mašinos tai nu bl nesikeikiant, čia kas, kūrinys penkiamečiams? Ypač potencialiai emociškai stiprioje scenoje, kur Džonas nori pasiaukoti, kad išgelbėtų kitus, taigi sugadina visą sceną. Čia net ne rocket science, čia writing 101.
Imkime pvz., filmą
Man on Fire, spoilers ahead. Įsivaizduokime alternate endingą, kur
Lisai su dukra nuvažiavus, staiga iš po tilto iššoka John Creasy dėdė mosuodamas flailu, užmuša visus kartelio narius, išvaduoja Johną ir įsodinęs į taxi pasiunčia namo. Bet juk šitoje GoT serijoje buvo lygiai tas pats. Nenuleiskime kartelės vien todėl, kad omg jie ekranizuoja Song of Ice and Fire kokie faini žmonės. Kažkokie standartai vis tiek turi būti
Beje čia atsitiktinumas kad flail ir fail skiriasi tik viena raide, ar rodo kad pasąmonėj D&D supranta savo siužeto lygį?